Žemesni scenarijai
Mažesnis emisijų augimas lėtina jūros lygio kilimą.
Inicijuojama prognozė
+1,0 m · SSP5-8.5 · 2100
01/11
Žemėlapis →
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijaSandra Sydoryuk·Reda Simonaitytė·Adriana Simutytė
Jūros lygio kilimas
ir Klaipėdos ateitis
Klimato kaita ir Lietuvos pajūrio miesto ateitis — interaktyvus mokslinis pasakojimas apie tai, kaip kylantis vanduo paveiks Klaipėdą.
TIRIAMASIS DARBAS · 2026
Vadovas: Vytis Radvila
01Problema· 55.71° N · 21.13° E
Problema
Pastaraisiais metais klimato kaitos poveikis vis labiau jaučiamas pakrančių teritorijose. Dažnesni vandens lygio svyravimai ir stipresnės audros didina užliejimų riziką pajūrio miestuose. Klaipėda dėl savo geografinės padėties tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių yra ypač jautri šiems pokyčiams. Ateityje kylantis vandens lygis gali paveikti miesto infrastruktūrą, krantines, žemiausias teritorijas bei miesto kraštovaizdį.
- Kylantis Baltijos jūros lygis
- Stiprėjantys audrų antplūdžiai
- Danės upės potvynių rizika
- Pažeidžiama potvynių infrastruktūra
Stebėjimo lokacija
Klaipėdos sąsiauris · Danė · Kuršių marios
Pakrantė
~30 km
Žemiausi taškai
~0,5 m
Stebėjimas
1898 — dabar
Rizikos lygis
Aukštas
„Klaipėda — viena jautriausių Lietuvos savivaldybių klimato kaitos poveikiui."
Prisitaikymo prie klimato kaitos planas, 2023
02Aktualumas
Aktualumas
Jūros lygio kilimo tema tampa vis aktualesnė dėl stiprėjančio klimato kaitos poveikio pakrančių teritorijoms. Klaipėdai ši problema ypač svarbi, nes dalis miesto teritorijų yra žemai virš jūros lygio ir yra jautrios užliejimų rizikai. Didėjant vandens lygio svyravimams bei audrų poveikiui, svarbu analizuoti galimus ateities pokyčius ir jų poveikį miesto teritorijai bei infrastruktūrai.
20-90cm
Pakils jūros lygis ties Klaipėdos pakrante XXI a.
102cm
Toks vandens lygis Klaipėdos sąsiauryje
gali būti pasiekiamas kasmet.
gali būti pasiekiamas kasmet.
0,63–1,01m
Prognozė iki 2100 m. (SSP5-8.5)
2050 m.
Jautriausia savivaldybė Lietuvoje
Tempas spartėja
Kilimo tempas Klaipėdos pakrantėje per 30 metų išaugo beveik 10 kartų.
Žemas reljefas
Žemiausios miesto vietos — vos 0,5 m virš jūros lygio.
Strateginis uostas
Vienintelis Lietuvos jūrų uostas — kritinė nacionalinė infrastruktūra.
03Priežastys
Priežastys
Jūros lygio kilimas vyksta dėl kelių tarpusavyje susijusių priežasčių.
01
Vandenynų šiluminis plėtimasis
Šylančio vandens plėtimasis sudaro apie 30–55 % prognozuojamo jūros lygio kilimo iki 2100 m.
30–55 %
02
Ledynų ir ledo skydų tirpimas
Grenlandija kasmet praranda ~100 mlrd. tonų ledo. Antarktida tirpsta sparčiau nei modeliuota.
−100 Gt/m.
03
Globalus atšilimas
Nuo XIX a. pasaulinė temperatūra pakilo +1,4 °C. CO₂ sudaro ~82 % ŠESD emisijų 27 ES valstybėse.
+1,4 °C
04
Regioniniai Baltijos procesai
Vakarų vėjai sukelia audrų antplūdžius — Klaipėdos sąsiauryje vandens lygis svyruoja staigiai.
Lokalu
04Pasekmės
Pasekmės
Jūros lygio kilimas daro poveikį įvairioms miesto ir aplinkos sistemoms.
Europoje
Nuo 1990 m. — beveik 260 didelių potvynių, ~25 mlrd. € nuostolių.
Klaipėdoje
Reljefo pažemėjimuose — didžiausia užtvindymo rizika esant aukštam jūros lygiui.
Dažnesni potvyniai
Pakrantės užliejimai didėja kartu su audrų antplūdžiais.
Krantų erozija
Stipresnės bangos ardo paplūdimius ir kopas.
Infrastruktūros žala
Kanalizacija, keliai, krantinės — pažeidžiamiausi.
Kultūros paveldas
Pakrančių kultūros paveldas tampa vis labiau pažeidžiamas dėl užliejimų ir audrų.
Uosto trikdžiai
Audros ir poplūdžiai stabdo navigaciją bei prastovas.
Ekosistemų kaita
Druskingo vandens invazija į Kuršių marias.
66m
Tiek pakiltų pasaulinio vandenyno lygis ištirpus visiems ledynams
−10%
Arkties ledo plotas
−40%
Arkties ledo storis
05SSP scenarijai
SSP scenarijai
IPCC AR6 prognozuoja iki 2100 m. pasaulinį jūros lygio kilimą nuo 0,32–0,62 m (SSP1-2.6) iki 0,63–1,01 m (SSP5-8.5).
SSP1-1.9
≤ 1,5 °C
SSP1-2.6
< 2 °C
SSP2-4.5
~2,7 °C
SSP3-7.0
~3,6 °C
SSP5-8.5
~4,4 °C
05Tendencijos ir prognozės
Tendencijos ir prognozės
Grafike pateikiamos pasaulinio jūros lygio kilimo prognozės pagal skirtingus SSP klimato scenarijus.
1 pav.
Pasaulinio jūros lygio kilimas pagal SSP scenarijus · 2000–2100
Šaltinis: IPCC AR6 (apytikslės reikšmės)
Aukštesni scenarijai
Spartesnė klimato kaita didina ilgalaikę pakrančių riziką.
Klaipėda
Net ir nedideli vandens lygio pokyčiai gali paveikti žemiausias miesto teritorijas.
06Klaipėdos analizė· 55.71° N · 21.13° E
Klaipėdos analizė
Pagrindinė įžvalga
Klaipėda dėl savo geografinės padėties yra viena jautriausių Lietuvos teritorijų jūros lygio kilimo ir ekstremalių hidrometeorologinių reiškinių poveikiui.
01
RIZIKA
Klaipėdos mieste didžiausia užliejimų rizika kyla Danės ir Smeltalės teritorijose. Ateityje užliejimų teritorijos gali plėstis į tankiau apgyvendintas miesto zonas.
02
DANĖS UPĖ
Danės upės potvyniai gali pasiekti Teatro aikštę, Žvejų gatvę ir kitas istorines miesto vietas. Potvyniai gali paveikti kultūros paveldo objektus Klaipėdos senamiestyje.
03
Pakrantės
Žemiausios miesto teritorijos bei pakrančių zonos tampa vis labiau pažeidžiamos užliejimui ir krantų erozijai. Krantų erozija silpnina natūralią pajūrio apsaugą nuo audrų.
04
Infrastruktūra
Didėjantis klimato ekstremalumas kelia riziką transporto, energetikos ir lietaus nuotekų infrastruktūros stabilumui.
05
potvyniai
Pasiekus aukštą vandens lygį, Klaipėdos senamiestis gali būti užtvindomas net per lietaus kanalizacijos sistemą.
06
UOSTAS
Dažnesni potvyniai gali trikdyti Klaipėdos uosto ir perkėlų darbą.
„Jautriausia savivaldybė Lietuvoje 2050 metais bus Klaipėdos miesto savivaldybė."
Prisitaikymo prie klimato kaitos planas, 2023
07Interaktyvus žemėlapis
Interaktyvus žemėlapis
Pasirinkite metus ir scenarijus — vizualizacija parodo, kaip kintantis jūros lygis paveiks Klaipėdą.
07Interaktyvus žemėlapis
Užliejamų teritorijų modelis
Žemėlapis sugeneruotas iš realių aukščio (DEM) duomenų — vanduo plinta tiksliai palei reljefą, pakrantes ir Danės upės slėnį.
Modeliuojamas vandens lygis
2.60m virš jūros lygio
Pagal SSP3-7.0 scenarijų, 2050 m. — pasaulinis jūros lygio kilimas +30 cm kartu su vietiniu Baltijos štormo pakilimu ir bangų sąveika nustato DEM užliejimo ribą.
Aktyvus scenarijusSSP3-7.02050 m. · DEM ≤ 2.60 m → užliejama
Modeliuojamas kilimas
+30 cm
2050 m. · SSP3-7.0 · DEM @ 2.6 m
Scenarijus
SSP3-7.0
Didelės emisijos (~3,6 °C). Stiprus poveikis pakrantei.
Vandens gylis
0 m2.6 m
SSP scenarijus
IPCC AR6
SSP3-7.0 — Didelės emisijos (~3,6 °C). Stiprus poveikis pakrantei.
Laiko juosta
2030 → 2100
08Ateities scenarijai
Ateities scenarijai
Trys keliai iki 2100 m.
Baltijos regione kilimas gali siekti ~90 % pasaulinio vidurkio.
Klaipėdos sąsiauris
Beveik kasmet vandens lygis pakyla iki ~50 cm virš Baltijos jūros aukščių sistemos nulio; ateityje gali siekti ~102 cm — užliejant Minijos g. ir Pietinės g. zonas.
Ekstremalios situacijos
Prognozuojamas kilimas (52 cm) + audros maks. (186 cm) = ~238 cm — užliejimas išplistų palei Taikos pr. ir piečiau Kairių g.
SSP1-2.6
Žemos emisijos
+0,32 – 0,62 m
Mažos ŠESD emisijos. Prevencija užtikrintų stabilumą.
SSP2-4.5
Vidutinės emisijos
+0,44 – 0,76 m
Dabartinius politikos įsipareigojimus atitinkantis kelias.
SSP5-8.5
Aukštos emisijos
+0,63 – 1,01 m
Iškastinio kuro plėtra. Galimas net ~2 m kilimas iki 2100 m.
09Prisitaikymo priemonės
Prisitaikymo priemonės
ES riboja statybas prie vandens, tačiau dalis Klaipėdos planuojamų gyvenamųjų zonų patenka į užliejamas teritorijas.
Tarptautinis kontekstas
Paryžiaus susitarimas — 195 šalys, tikslas neviršyti +2°C
Strateginiai tikslai Klaipėdai
01
Kultūros paveldo apsauga
Pažeidžiamiausi: Žvejų, Teatro, Sukilėlių g. — atsparumo planas.
02
Tvari drenažo sistema
Bandomasis projektas — kad ~110 cm vandens nebeužtvindytų senamiesčio.
03
Teritorijų planavimas
Statybose privalomas tvarus nuotekų surinkimas ir valymas.
04
Lokalių poplūdžių vertinimas
Identifikuoti rizikos zonas ir parengti vietinius sprendimus.
195
Paryžiaus susitarimo šalys
2050 m.
ES klimato neutralumas
2030
Klaipėdos planas
10Išvados
Išvados
Klimato kaita yra vienas svarbiausių šiuolaikinių iššūkių, darantis didelį poveikį aplinkai. Viena ryškiausių jos pasekmių yra jūros lygio kilimas, kuris daro žalą pakrančių teritorijoms ir žmonių gyvenamajai aplinkai. Šį procesą lemia ledynų tirpimas ir vandenynų šiluminis plėtimasis.
Atlikta analizė parodė, kad Klaipėdos miestas dėl savo geografinės padėties yra viena pažeidžiamiausių Lietuvos teritorijų jūros lygio kilimo ir audrinių potvynių atžvilgiu. Didžiausia rizika kyla žemoms pakrančių teritorijoms, Danės ir Smeltalės zonoms, uosto teritorijoms bei kultūros paveldo objektams.
Klimato kaitos poveikis Klaipėdai apima ne tik aplinkos pokyčius, bet ir socialines bei ekonomines pasekmes, gali būti pažeidžiamos transporto sistemos, energetikos infrastruktūra, gyvenamieji bei turizmo rajonai, gamtinės ekosistemos.
Tyrimo metu nustatyta, jog prisitaikymo priemonės yra būtinos, siekiant sumažinti gresiančią žalą. Efektyvus teritorijų planavimas, krantų apsauga, ankstyvosios perspėjimo sistemos ir klimato kaitos pritaikymas į miesto vystymo planą gali padėti sumažinti rizikas ateityje.
Dirbtinio intelekto ir vizualizacijos technologijų taikymas leidžia tiksliau prognozuoti jūros lygio pokyčius bei atpažinti pažeidžiamiausias teritorijas. Tokios priemonės gali būti naudingos planuojant prevencines ir prisitaikymo priemones Klaipėdos mieste.
Pabaiga
Klaipėdos ateitis priklauso nuo sprendimų, kuriuos priimame šiandien.
Ačiū už dėmesį.
Sandra Sydoryuk · Reda Simonaitytė · Adriana Simutytė
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija · 2026
Vadovas: Vytis Radvila